2013 metai – „Sauls“ rm jubiliejiniai metai: veniame pastato imtmet ir gimnazijos steigimo devyniasdeimtmet. Švsti tokias garbingas sukaktis – didel ms kartos atsakomyb, diaugsmas ir sipareigojimas – „Sauls“ rm istorija – lietuvos kultros ir vietimo istorijos atspindys.
„Sol lucet omnibus“ („Saul vieia visiems“) – tokiais odiais „Sauls“ gimnazijos bendruomen pasitinka buvusius mokyklos mokinius, mokytojus, darbuotojus, sveius. Jubiliejini rengini ciklas, pradtas ankstyv pavasar sulig sporto vente „Sugrk mokykl!”, pagauna pagreit dabar.
Balandio 26 d. 12.00 val. Kauno Paminklinje Kristaus Prisiklimo banyioje Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius SJ ir kunigai, baig “Sauls” gimnazij ar dirb joje aukoja v. Miias u mirusius, buvusius ir dabartinius gimnazijos bendruomens narius.
13.00 val. gimnazijoje – registracija, parodos lankymas, pokalbiai prie arbatos puodelio. Gimnazijoje veiks paroda „Kauno „Sauls“ gimnazijos istorijos raida po „Sauls“ rm skliautais.
14.00 val. rengiama jubiliejin ikilm gimnazijos akt salje.
14.00-15.30 val. – vents atidarymas, svei sveikinimai.
15.30-16.15 val. – mokini spektaklis „Sauls taku“ (reisier L. Lauceviien).
16.15 val. – sveiai kvieiami pasivaiinti jubiliejiniu tortu gimnazijos svetainje.
Balandio 27 d. 12.00-17.00 val. „Sauls“ nam durys atviros visiems 84-i gimnazijos laid absolventams.
Jubiliejaus proga parengme knyg „Kauno „Sauls“ gimnazijos istorija“. Be to, pasodinsime „Sauls“ gimnazijos imtmeio park, i met laidos abiturientai atidengs jubiliejin stogastulp prie mokyklos pastato, gruodio mn. organizuosime respublikin pedagogin konferencij „Kauno „Sauls“ gimnazija Lietuvos „Sauls“ vietimo draugijos kontekste“, dalyvaujant visoms Lietuvos „Sauls“ vard turinioms mokykloms.
Mes laimingi, turdami savo Mokykl tarsi vytur imtmeio audrose. Kad ir kur bebtume, didiuokims savo mokykliniais metais. Tai ms gyvenimo reikminga dalis.
Su „Sauls“ vardu susijs ilgas Lietuvos vietimo, kultros, pedagogikos kelias. „Sauls“ vardas minimas jau nuo 1906 met. - tada buvo kurta „Sauls“ draugija, kurios vienas i pagrindini tiksl buvo rengti mokytojus lietuvikoms mokykloms. Dar iki gimnazijos krimo „Sauls“ namuose veik Mokytoj kursai, kuriems vadovavo inomas pedagogas J. Vokietaitis, lietuvi kalb dst yms kultros veikjai J. Balikonis, S. Kymantait-iurlionien.
1914 m. prasidjus karui, kursai evakuoti Vorone, kur tapo visoj Rusijoj gyvenusi lietuvi mokytoj veiklos branduoliu.
1918 m. kursams grus Kaun, j pagrindu sukurta „Sauls“ mokytoj seminarija, kuri 1923 m. perorganizuota mergaii progimnazij, o 1926 m. teisinta kaip valstybin mokykla. Nuo 1930 m. gimnazij pavesta globoti v. Kazimiero kongregacijos seserims. Prie gimnazijos buvo mergaii pensionas, ketvirtame aukte - seser gyvenamieji kambariai. Treiame aukte veik pirmoji Lietuvoje J. Naujalio kurta muzikos mokykla. Mergaii gimnazijoje buvo sustiprintas usienio kalb mokymas, privaloma vokiei kalba, daug dmesio skiriama lotyn kalbai, nam ruoai. Grieta dienotvark, uniforma, nuolatin suaugusi prieira, turiningi usimimai ugd atsakingas, isilavinusias, inteligentikas, dorovingas Lietuvos asmenybes.
1940 m. gimnazija pavadinta 8-ja vidurine mokykla, o 1963 m. jai suteiktas J. Aleksonio vardas ir tik 1989 m. sugrintas „Sauls“ vardas.
„Sauls“ vardas nra atsitiktinis. Dar nuo Biblijos laik smoningumas siejamas su viesa: „Tebnie viesa“, – itars Dievas, ir taip gimusi Visata, em ir protingas mogus. Lietuvi kultroje, ypa formuojantis nacionaliniam smoningumui XIX amiuje, romantizmo laikais viesa turjusi dar ir papildom – tautinio atgimimo - prasm. Pirmj laikrat lietuviai pavadino „Aura“, autanio ryto, tekanios sauls simboliniai vaizdiai sigaljo Maironio patriotinse eilse. Todl ir iandien, vartydami Lietuvos vietimo istorijos puslapius, aptinkame ypa stiprias ssajas tarp Kauno „Sauls“, „Auros“ ir Maironio gimnazij.
Kauno „Sauls“ gimnazija visais savo gyvavimo laikotarpiais garsjo aukta ugdymo kokybe, kultra, tradicijomis, darbia ir krybinga bendruomene. Tekalba faktai: nuo 1923 m. gimnazijoje dirbo per 700 mokytoj, nuo 1929 m. j baig 8316 mokini, i j u labai ger mokymsi ir elges 588 apdovanoti aukso, sidabro medaliais ar baig mokykl su pagyrimu. Gimnazija iugd daug mokslinink, dvasinink, politik, raytoj ir dailinink, pedagog ir sportinink, kultros, meno veikj, vadov ir kt. Visi jie iandien savo veikla garsina „Sauls“ gimnazij ir Lietuv.
Aldona Sellien, Kauno „Sauls“ gimnazijos direktor |